Ir pelenus pilkus,
Poetai nuo alkoholio apkvaitę,
Iš meilės savo eilėms nusikrato,
Kur kadais tvyrojo spirito kvapas,
Dabar egzistuoja poRto nebūtis.
Ir kai norėsi išgerti dar taurę vyno,
Tu žvilgtelk į langą,
Kurs padabintas mintim visokiom,
Tik dabar,
Kai jis nieko vėl nebemato,
Atkasa karstą pilną minčių palaidų.
Ir vėl tas pats kai sugena.
Sugena aveles į aptvarą miške.
Vėl teka laikas kirsdamas per kūną.