Blausoj pasinėrusios akys
Nuvytę žiedai - šaltos lūpos
Dulkėm pasidengusios rankos
Kur mano siela? - Nežino niekas
Galbūt susitiksim ant stogo
Gal rasiesi kur po žeme
Ir sugebėt pamest tokį daiktą
Ne mano tai buvo valia
Kur kniūpščias akmuo rodo kelią
Ten, būdavo, teka laivai
Gal paskutinį kart oro įkvėpkim
Juk ten išsiblaivė sapnai
Aš pamiršau, kur pasidėjau
Pamiršau, kur pabudau
Jei mano sielą blaško vėjai
Gyva užmigt tad nutariau