Juodos chaotiškos linijos
Nudažė baltą drobę
Pašovė nekaltą balandį
Paguldė vargšą erškėčiuos
Tik vienas Tavo prilietimas
Lūpų kuždesys tyloj:
- „Ateik, nurimk, prisėsk
ir pailsėk“
Nuplovei viską: nerimą ir baimę
Ir išlaisvinai taip suveržtas rankas
Dabar esu Tau, o Tu man
Mano paguoda, ten mano vieta.