IRC-Galleria

The window that you could watch the sky
The wall that you could be alone
There are so many beautiful things around me
But I don't believe in it

I will exorcise you from them
I will stop you
I will exorcise you from them
I will torture you

I will exorcise you from them
I will beloved you
I will exorcise you from them
I will blow you up

I'm not a mad man - I'm just doing my job - I'm going crazy...
Someone loves women
Someones loves squatters
But I dont believe them

Vienas per kitą šoka ir liejasi
Spalvos gamų paslaptingam miške
Vinile įsisupusęs jau virpstantis ritmas
Aš jau seniai nebe čia

Kas tikra - netikra, nežino jau niekas
Smingu į bedugnę kartu su balsu
Neklausk kas čia vyksta, nes pertrauksi viską
Kas vyksta dabar tarp manęs ir tarp jų

Kam šokį nutrauktį, svaiginančią dainą
Jei gera joje pasilikt?
Deja, kas nuodingoj žemelėje esti sukurta
Tas pabaigą turi pradžių pradžioje.

The time is running out of space
the time of nothing in this life
cuz I don't have nothing at all
just space, gray color, dirty soul.

Pasigedau kažko, ką vadinu šeima. Kad ir ką jūs bedarytumėt te saugo jus angelai, mano mažieji ir didieji draugai.

Gyvenimą kaip vyną į savo sielos taurę vis pilu ir pilu, kol vieną dieną suprantu jog butelis seniai jau tuščias.

Iš dugno į didesnį dugną krito
taip moka ne žmogus, tik jo esybė
pasvėręs nežinią, smalsumą, norą išsiskirti
vis vien krenti į liūną su visais numirti

kas sakė kad kitoks tai ypatingas
kas nori brist per stiklą, o ne eit per šilką
ir tik beprotis leis gyvenimą gadintis
paklysti kaip avelė pilkumos platybėj

Bet aš skrendu su gijomis mįslybių
manau kas durnas, tas protingas
o ar kvailių pasauly ne geriausia būtų
Išlikti žmogumi nors ir su etikete durniaus

Už atvirumą tos širdies,
Už vasaros dainas skambias
Dėkoti angelui turiu,
Kurį aš pavogiau nuo debesų.

Širdis kvėpuoja tik dėl jos –
Ugninės sielos iš anapus.
Jei verktų ji, dangus nedovanos
Ir debesų kalnais užverstų dangų.

Tu man kaip miškas, oras ir vanduo –
Tyriausias turtas Dievo duotas.
Su tavimi gyvenimu džiaugiuos
Palikus žilą žolę už dulkėtų vartų.

Vėjo nešamus žodžius tau pasakysiu
apie kurpes, ašaras gailias
Kai į mėlyną rugpjūtį
Fėjos neša stiklo pasakas žilas

Nebėra ribų tarp realybės
Svajos pinas proto vinguriais
Į pasaulį žengia naujas mitas
Apie žmogų vaikiškais sparnais

balčiausiom plunksnom rankas nuklosiu
nušoksiu nuo proto ašies
Į jūros gelmes su laivais pasiduosiu
Nėra jau kitos išeities

Nori verki griaudėki griausmais
Spynomis sau kūną jauną sužaloki
Bet išlenda begėdė prigimtis
Ir braunasi jaunatviškas godumas